Kaip pasiruošti mediacijai?
2021-08-20
Kodėl santykiai atšąla?
2021-09-09
Skyrybų atveju terminas “bendratėvystė” skamba vis dažniau. Dar ne visos šeimos tam pasiryžta, tačiau šeimos mediacijų metu toks vaikų auklėjimo modelis, kuomet abu tėvai vienodai dalyvauja vaiko priežiūroje ir auklėjime tikrai svarstomas ir vertinamas. Bet, pasirodo, ir bendratėvystėje jau vyrauja mados.
Pirmųjų mediacijos mokymų metu išgirdusi apie “lizdo” modelį šyptelėjau ir nelabai patikėjau, kad tai įmanoma. Lizdo modelis - tai tokia besiskiriančių tėvų vaikų priežiūros ir auklėjimo tvarka, kuomet po skyrybų vaikai lieka gyventi savo namuose, o tėvai, besikeisdami tarpusavyje, kartu su jais tuose namuose gyvena sutartą laiką pvz. savaitę. Tuo tarpu kitas tėvas savaitei laikinai išsikrausto į kitą būstą.
Kuo ypatingas toks būdas?
Tėvai vaiko interesus iškelia aukščiau savųjų. Suprantama, kad priėmus sprendimą skirtis, tai tampa dideliu iššūkiu sutuoktiniams. Tačiau akivaizdu ir tai, kad vaikams šis gyvenimo etapas ne ką mažiau, o neretai ir daug labiau skausmingas. Ypatingai svarbu, kaip tėvai vaikams praneša šią žinią. Tačiau kitas žingsnis – bandymas rasti geriausią būdą, kaip vaikai ir toliau bendraus su kiekvienu iš tėvų – gali tapti labai sudėtingas. Tėvams labai svarbu nepasimesti tarp savo jausmų, nuoskaudų bei ambicijų ir ieškant šių sprendimų įvertinti ar tikrai jie bus geriausi ir vaikams. Lizdo modelis yra vienas iš būdų, kaip pamėginti sušvelninti skyrybų pasekmės vaikams ir padėti jas išgyventi atsižvelgiant ir gerbiant jų teisę bendrauti su abiem tėvais.
Vaikams užtikrinamas stabilumas. Sudėtingo gyvenimo etapu jie gali likti įprastoje aplinkoje ir taip patirti mažiau streso. Juk namų, o neretai ir mokyklos bei draugų pakeitimas vaikui gali tapti ypač sunkiai pakeliamu. Kartais toks modelis pasirenkamas kaip laikinas sprendimas, kol vaikai apsipras su mintimi, kad mama ir tėtis gyvena atskirai. Be to, toks modelis nereikalauja skubiai imtis turto dalybų klausimo ( parduoti namo, mokėti kompensacijų, spręsti kredito perėmimo klausimo).
Kyla klausimas, ar tikrai šis būdas pranašesnis, nei mums įprastas bendratėvystės modelis, kai tėvai atsakomybėmis dėl vaikų dalijasi 50/50?
Iš tiesų psichologai, nagrinėję vaikų, kurie gyvena pagal šį modelį būseną nenustatė, kad toks bendratėvystės modelis palankesnis vaikui nei įprastas. Tokiame neįprastame “burbule” įstrigę vaikai gali sunkiai įsisavinti mintį, kad tėvai išsiskyrė ir puoselėti vilčių apie susitaikymą. Tad reikia labia gerai įvertinti, ar šis gyvenimo būdas netaps tik priedanga užmaskuoti realybę.
Abu tėvai turi būti itin tolerantiški vienas kitam, kad sugebėtų po skyrybų dalintis gyvenama vieta be pykčių. Juk reikia suprasti, kad gali tekti dalintis ir vienu šaldytyvu, miegamuoju ir kitais buities rūpesčiais. Dažniausiai iššūkių kyla ypač tada, kai ilgainiui vienas iš tėvų susiranda antrąją pusę.
Džiugina tai, kad tėvai tampa vis nuovokesnis ir sąmoningai bei atsakingai vertina galimą skyrybų žalą vaikams bei imasi priemonių ją sumąžinti. “Manau, kad tai tikrai labai geras progresas, nes dažnai tie klausimai yra nustumti į antrą planą, o į priekį iškyla dažnai problemiškas tėvų išsiskyrimas”. Tačiau svarbiausia juk yra mintis, kad kiekviena besiskirianti šeima gali ir turi ieškoti tik jai labiausiai tinkančio tolimesnio vaikų auklėjimo ir auginimo modelio. Nebijoti būti kūrybiškiems ir vadovautis ne nusistovėjusiomis stigmomis, bet įvertinti vaikų ir savo poreikius ir galimybes. Apgalvoti, sąmoningi sprendimai, priimti nepamirštant vaikų interesų būtinai pasiteisins.
Daugiau apie lizdo modelio privalumus, bei apie jo minusus skaitykite čia: https://www.bbc.com/worklife/article/20210804-birdnesting-the-divorce-trend-in-which-parents-rotate-homes
#mediacija #seimosmediacija #privalomamediacija #konfliktasneamzinas #pabandykimsusitarti #susitarkim
Pirmųjų mediacijos mokymų metu išgirdusi apie “lizdo” modelį šyptelėjau ir nelabai patikėjau, kad tai įmanoma. Lizdo modelis - tai tokia besiskiriančių tėvų vaikų priežiūros ir auklėjimo tvarka, kuomet po skyrybų vaikai lieka gyventi savo namuose, o tėvai, besikeisdami tarpusavyje, kartu su jais tuose namuose gyvena sutartą laiką pvz. savaitę. Tuo tarpu kitas tėvas savaitei laikinai išsikrausto į kitą būstą.
Kuo ypatingas toks būdas?
Tėvai vaiko interesus iškelia aukščiau savųjų. Suprantama, kad priėmus sprendimą skirtis, tai tampa dideliu iššūkiu sutuoktiniams. Tačiau akivaizdu ir tai, kad vaikams šis gyvenimo etapas ne ką mažiau, o neretai ir daug labiau skausmingas. Ypatingai svarbu, kaip tėvai vaikams praneša šią žinią. Tačiau kitas žingsnis – bandymas rasti geriausią būdą, kaip vaikai ir toliau bendraus su kiekvienu iš tėvų – gali tapti labai sudėtingas. Tėvams labai svarbu nepasimesti tarp savo jausmų, nuoskaudų bei ambicijų ir ieškant šių sprendimų įvertinti ar tikrai jie bus geriausi ir vaikams. Lizdo modelis yra vienas iš būdų, kaip pamėginti sušvelninti skyrybų pasekmės vaikams ir padėti jas išgyventi atsižvelgiant ir gerbiant jų teisę bendrauti su abiem tėvais.
Vaikams užtikrinamas stabilumas. Sudėtingo gyvenimo etapu jie gali likti įprastoje aplinkoje ir taip patirti mažiau streso. Juk namų, o neretai ir mokyklos bei draugų pakeitimas vaikui gali tapti ypač sunkiai pakeliamu. Kartais toks modelis pasirenkamas kaip laikinas sprendimas, kol vaikai apsipras su mintimi, kad mama ir tėtis gyvena atskirai. Be to, toks modelis nereikalauja skubiai imtis turto dalybų klausimo ( parduoti namo, mokėti kompensacijų, spręsti kredito perėmimo klausimo).
Kyla klausimas, ar tikrai šis būdas pranašesnis, nei mums įprastas bendratėvystės modelis, kai tėvai atsakomybėmis dėl vaikų dalijasi 50/50?
Iš tiesų psichologai, nagrinėję vaikų, kurie gyvena pagal šį modelį būseną nenustatė, kad toks bendratėvystės modelis palankesnis vaikui nei įprastas. Tokiame neįprastame “burbule” įstrigę vaikai gali sunkiai įsisavinti mintį, kad tėvai išsiskyrė ir puoselėti vilčių apie susitaikymą. Tad reikia labia gerai įvertinti, ar šis gyvenimo būdas netaps tik priedanga užmaskuoti realybę.
Abu tėvai turi būti itin tolerantiški vienas kitam, kad sugebėtų po skyrybų dalintis gyvenama vieta be pykčių. Juk reikia suprasti, kad gali tekti dalintis ir vienu šaldytyvu, miegamuoju ir kitais buities rūpesčiais. Dažniausiai iššūkių kyla ypač tada, kai ilgainiui vienas iš tėvų susiranda antrąją pusę.
Džiugina tai, kad tėvai tampa vis nuovokesnis ir sąmoningai bei atsakingai vertina galimą skyrybų žalą vaikams bei imasi priemonių ją sumąžinti. “Manau, kad tai tikrai labai geras progresas, nes dažnai tie klausimai yra nustumti į antrą planą, o į priekį iškyla dažnai problemiškas tėvų išsiskyrimas”. Tačiau svarbiausia juk yra mintis, kad kiekviena besiskirianti šeima gali ir turi ieškoti tik jai labiausiai tinkančio tolimesnio vaikų auklėjimo ir auginimo modelio. Nebijoti būti kūrybiškiems ir vadovautis ne nusistovėjusiomis stigmomis, bet įvertinti vaikų ir savo poreikius ir galimybes. Apgalvoti, sąmoningi sprendimai, priimti nepamirštant vaikų interesų būtinai pasiteisins.
Daugiau apie lizdo modelio privalumus, bei apie jo minusus skaitykite čia: https://www.bbc.com/worklife/article/20210804-birdnesting-the-divorce-trend-in-which-parents-rotate-homes
#mediacija #seimosmediacija #privalomamediacija #konfliktasneamzinas #pabandykimsusitarti #susitarkim
Skyrybų atveju terminas “bendratėvystė” skamba vis dažniau. Dar ne visos šeimos tam pasiryžta, tačiau šeimos mediacijų metu toks vaikų auklėjimo modelis, kuomet abu tėvai vienodai dalyvauja vaiko priežiūroje ir auklėjime tikrai svarstomas ir vertinamas. Bet, pasirodo, ir bendratėvystėje jau vyrauja mados.
